- suirėlis
- suìrėlis, -ė smob. (1) Rtr 1. Sut, N, KI206, M, NdŽ, KŽ ištižėlis, liurbis, tinginys, apsileidėlis: Suirėlis, tinginys SD28. Glūpas, suirėlis, devynšonis CI280, B217. Kurs suiręs, nieko nesutaiso, visi daiktai pairai stovi, tas suìrėlis J. Jeigu te žmonės būt ne tokie suìrėliai, tai gerai būt Skp. 2. N, K, LsB465, NdŽ, KŽ silpnaprotis. 3. kas suiręs, išgveręs: Aš par tokį suìrėlį tiltą bijočia važiuot Sb. Stovia an šitos mašinos suìrėlės Slm.
Dictionary of the Lithuanian Language.